2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Trinta moliūgų sriuba su petražolėmis ir lazdyno riešutų aliejumi

Kai žmonės ateina į mano gyvenimą, niekada neprašau, kad jie man kažką duotų, t.y. savo laiko, pasitikėjimo, tikėjimo, geros nuotaikos ir pan., bet kaip nuostabu, kai nieko nesitikint, gaunu viską, ko tik man reikia ar gali reikėti ir dar daugiau. Dėkoju Dievui už akis, kurios mato, kas žmonėse geriausia, ir nepasiduodu įtikinėjimams, kad vieną dieną dėl to labai nukentėsiu. Stengiuosi vadovautis J. V. Getės posakiu: „elkitės su žmonėmis kaip su tais, kokiais jie galėtų būti, ir jie taps tokiais, kokiais jie gali būti“. Pati jaučiu šių žodžių tikrumą, būnant su tais žmonėmis, kurie mane vertina geriau, nei aš save. Jaučiu, kaip šalia tokių žmonių augu. Šį sekmadienį kaip tik su tokiu vienu ypatingu žmogučiu vaikščiojau po turgų, kuriame karaliavo molūgai.


Šilta šviesiai oranžinė moliūgo spalva pripildo mamo širdį malonaus ir nuoširdaus jausmo, vos tik jį, saulės atstovą žemėje, išvystu šaldytuvo lentynoje ar turguje. Galbūt todėl, artėjant rudeniui, sriubų dvikovoje numylėtas trintas cukinijų ir žalių žirnelių sriubas bei šaltibarščius nugali kreminės moliūgų sriubos. Švelnios, šildančios, skaisčiai geltonos ir kerinčios riešutų aromatu. Manau, kas kartą paragauja gardžiai išvirtos moliūgų sriubos, paskui nesistebi, kad užsimano jos vis ir vis išsivirti. 



Moliūgų sriubą verdu labai įvairiai, pavyzdžiui, kartais į išvirtą sriubą įberiu kario ir čiobrelių, kai noriu pasilepinti - keptų krevečių. Jei moliūgų sriuba vaišinu tokius valgytojus, kuriems šioje sriuboje trūksta rūgštumo, įmaišau vieną kitą obuolį. Arba grietinės. Na, o kai itin norisi jaukumo, šlakelį grietinėlės arba pieno. Ši sriuba, kurios receptu dalinuosi šiandien, tai mūsų namuose naujas, kolkas mano mėgstamiausias trintos moliūgų sriubos variantas. Su petražolėmis, skaldytais lazdyno riešutais ir lašeliu lazdyno riešutų aliejaus.  


Nepaprasta, bet, gaminant ir ragaujant šią sriubą, apima toks stiprus vidinės pusiausvyros jausmas. Net neįsivaizdavau, kad moliūgai taip puikiai bičiuliaujasi su lazdyno riešutais, kol neparagavau draugės kepto moliūgų kekso su lazdyno riešutais ir varškės sūriu. Tai tikrai neįprasta sriuba, kurią rekomenduoju valgyti ir tada, kai šypsotės gyvenimui, ir tada, kai širdis kupina tuštumos. Tik neskubėkit, virdami šią sriubą, mėgaukitės kiekviena darbavimosi virtuvėje akimirka.
Jei neturėsite lazdyno riešutų aliejaus, būtinai įberkite šiek tiek daugiau skaldytų lazdyno riešutų - jie šioje sriuboje svarbiausi. 




P.S.: jau iš lėto ruošiuosi šiltų kojinių movėjimo, ilgų maudynių vonioje, mėgavimosi poezija ir filmais bei lapų mūšių sezonui. Ir tik tyliai tyliai: kaip pasiilgau šalikų ir bepirščių pirštinių.


2-4 porcijoms reikės:
750 g nulupto ir išimtomis sėklomis moliūgo
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 vidutinio dydžio morkų
40 g sviesto
250 ml vandens
2 ekologiško daržovių sultinio kubelių
Saujos (apie 15) lazdyno riešutų
Petražolių
1/3 arbatinio šaukštelio čili dribsnių
Šalto spaudimo lazdyno riešutų aliejaus (1-2 valg. šaukštų)
Druskos

Trinta moliūgų sriuba su petražolėmis ir lazdyno riešutų aliejumi

1. Moliūgą supjaustykite apie 1 cm. kubeliais. Morkas nuskuskite, supjaustykite plonais griežinėliais. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite nedideliais gabalėliais.
2. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą ir jame ant lėtos ugnies 4 min. pakepkite svogūnus, įbėrus 1/4 arbatinio šaukštelio druskos. Po to sudėkite morkas ir pakepinkite 5 minutes.
3. Tada sudėkite moliūgo kubelius, įberkite 1/3 arbatinio šaukštelio druskos, išmaišykite. Kol moliūgo kubeliai troškinsis svieste, puodą laikykite uždengę. Kepkite ant vidutinės ugnies 20-25 minutes, kartkartėmis pakratykite puodą, pamaišykite.
4. Į prikaistuvį (pas moliūgą, morkas ir svogūnus) supilkite sultinį ir, kartkartėmis pamaišant,  sriubą virkite apie 5 min. Aksominės moliūgų sriubos tekstūros paslaptis - visiškas suvirimas. Įberkite 3 valgomuosius šaukštus susmulkintų petražolių, čili dribsnius, pavirkite dar minutę.
5.Sriubą nukelkite nuo ugnies ir sutrinkite elektrine trintuve. Jei reikia, truputį praskieskite virintu vandeniu, pagardinkite šlakeliu (apie 1-2 valgomaisiais šaukštais) lazdyno riešutų aliejaus. Skanaus ir daug šilumos.
Patiekite apibarstę keliais smulkintais petražolių lapeliais ir skaldytais lazdyno riešutais.

2013 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis

Apie vištienos, porų ir cukinijų tartą su aštria sūrio plutele

Rugpjūtis - tai žvarbėjančios rasos metas. Susivėlinus, vakarienių prie uždegtos šviesos metas. Išsiilgimo vienas kito artumo metas. Sugrįžimo prie arbatų gėrimo ceremonijų metas.
Rugpjūtis - porų ir cukinijų - tikrų vitamino C šaltinių, metas. Nors porų gal kiekviename darže ir nerasi, bet cukinijų - nors vežimu vežk. Taigi, nenuostabu, kad cukinijoms gauti egzistuoja keletas nemokamų būdų: pirmas būdas - parsivežti iš mamų, tėčių, močiučių, gerųjų tetų ar dėdžių daržų, antras būdas - mainyti šypseną į kaimynės ar bendradarbio užaugintą cukiniją, trečias būdas - auginti pačiam. Papasakoti apie cukinijų auginimą galiu ne ką, vadinasi, akivaizdu, kad naudojuosiu pirmais dviem būdais, dėkodama puikiesiems ir dosniesiems daržo mylėtojams.


Dažniausiai iš cukinijų, kol dar nekieta jų odelė, kepu saldžius arba rimtus blynus, o kai juos godžiai valgau, prisimenu prekinimąsi mokyklai ir rugsėjo pirmos dienos nekantrų laukimą, nes rugpjūčio pabaigoje mano mama visada iš cukinijų kepdavo blynus. Prikepusi blynų, išvirdavo tirpios kakavos Mixfix, koks skanus duetas tai būdavo, išpildantis mano mažos smaližės svajones. O praėjusį šeštadienį pildžiau tėtės svajonę ir kepiau tartą su aštria sūrio plutele, slepiančia daug vištienos, porų ir cukinijos.     

Iš karto perspėju, kad šis tartas - išalkusiems valgytojams, rimtiems vyrams ir moterims, kuriems nebaisus nei sviestas, nei sūris, nei tai, kad, suvalgius vieną gabalėlį, nepajunti, kaip įpusėji ir antrą, visai užmiršęs apie tą sviestą ir sūrį. Ir dar - išsikepti tokį tartą reikia šiek tiek pastangų ir laiko, tačiau, ištraukus jį iš orkaitės, įsitikini, kad buvo verta. Patiekus su pomidorais, pietūs gaunasi tikrai sotūs ir karališki. 


Ištraukus iš orkaitės tartą, namai pakvipo jaukumu ir rudeniu. Nors darbas vijo darbą, atsirado laiko visiems susėsti prie stalo. Pasimerkėme gėlių, išalkusiai šakutėmis dorojome tarto gabalėlius ir užsigėrėme šaltu alumi. Šitas tartas jau turėjo savo gerbėjų, tikiu, kad po šeštadienio vakarienės susirado naujų ir bus kepamas dar ne kartą, galbūt ir Jūsų virtuvėse. 


8 (arba 6 labai išalkusiems) valgytojams reikės:
Papločiui:
330 g miltų
200 g labai šalto sviesto (ką tik iš šaldytuvo)
60 g tarkuoto kietojo sūrio
125 ml labai šalto vandens
1 arbatinio šaukštelio druskos
Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų
 
Įdarui:
300 g porų baltosios dalies
250 g cukinijų
450 g vištienos filė
2 česnako skiltelių
90 g sviesto
500 ml pieno
2 valgomųjų šaukštų miltų
100 g fermentinio sūrio
1 kiaušinio
Druskos
Maltų juodųjų pipirų
Čiobrelių
Maltos ugninės paprikos miltelių
Maltos saldžiosios paprikos miltelių

  Vištienos, porų ir cukinijų tartas su aštria sūrio plutele

1. Į miltus įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį druskos ir žiupsnį maltų juodųjų pipirų. Šaltą sviestą supjautykite smulkiais gabalėliais. Ištrinkite sviestą su miltais, kol neliks sausų miltų. Sudėkite sūrį ir išmaišykite. Palaipsniui įmaišykite vandenį, kol tešla taps gana vientisa, sulips į vieną rutulį. Svarbiausia tešlos neperminkyti. Palaikykite tešlą apie vieną valandą šaldytuve.
2. Supjaustytus griežinėliais porus pakepinkite 30 g sviesto, pagardinant 1/3 arbatinio šaukštelio druskos ir žiupsneliu pipirų, apie 12-14 minučių, kol taps minkšti. Sudėkite į dubenį ir palikite vėsti. Supjaustytą kąsnio dydžio gabalėliais vištieną pakepinkite 20 g sviesto, pagardinant 1/3 arbatinio šaukštelio druskos, 1/3 arbatinio šaukštelio maltos ugninės paprikos, 1 arbatiniu šaukšteliu saldžiosios paprikos. Vištieną kepkite apie 5-6 minutes, kol pakeis spalvą. Pakepintą vištieną sudėkite pas porus. Supjaustytą kąsnio dydžio gabalėliais cukiniją pakepkite likusiuose keptuvėje riebaluose. Po 4 minučių kepimo, kai cukinija suminkštės, į keptuvę grąžinkite porus su vištiena, išmaišykite, įtarkuokite 1 česnako skiltelę, pagardinkite pagal skonį druska ir maltais juodaisiais pipirais. Kepkite dar 1 minutę.
3. Plačiai iškočiokite tešlą ant miltais pabarstyto stalo, perkelkite į pateptą ir folija ištiestą 27-28 cm skersmens formą. Tai turite padaryti taip, kad tešla padengtų dugną bei šonus ir susiformuotų tešlos krepšelis. Subadykite šakute tart'o dugną ir šonus, kad jie kepant neišsipūstų. Įdėkite į šaldymo kemerą 10-15 minučių pailsėti. Kepkite 200 laipsnių orkaitėje apie 15 minučių.
4. Ištirpinkite prikaistuvyje 40 g sviesto, įpilkite miltus, maišydami kaitinkite apie 1 minitę. Nuolat maišydami dalimis supilkite pieną, kol padažas sutirštės ir taps vientisas. Įmaišykite čiobrelius, 1/2 arbatinio šaukštelio druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų ir vieną sutarkuotą česnako skiltelę. Nukelkite nuo ugnies, įmaišykite 30 g sūrio. Kai pravės, krupščiai įmaišykite kiaušinį.
5. Ant iškepusio papločio sudėkite porus, cukiniją ir vištieną. Užpilkite padažą.
6. Ant viršaus tolygiai suberkite likusį tarkuotą sūrį ir viršų per sietelį apibarstykite ugnine paprika. Jei nemėgstate aštriai, galite apibarstyti maltos saldžios paprikos milteliais. Kepkite dar apie 25-30 minučių. Kol paviršius gražiai apskrus.

P.S.: jei padažo ruošimas, pakepant miltus, jums skamba baugiai, galite jį pagaminti ir kitaip: ištirpinkite prikaistuvyje sviestą, įpilkite 2/3 pieno, maišydami pakaitinkite, bet neužvirkite. Likusią dalį pieno sumaišykite su miltais ir supilkite į karštą sviesto ir pieno mišinį, nuolat maišydami, kaitinkite, kol padažas taps tirštas.   

2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis

Apie svajones ir saulėtus moliūgų virtinukus

Viena iš tiesų, kurią žinau apie laiką, sako, jog niekada nebus pakankamai laiko padaryti viskam, bet visada atsiras laiko - patiems svarbiausiems dalykams. Jų neįmanoma užmiršti, kaip kad neįmanoma pamiršti, kaip reikia važiuoti dviračiu. Kas tie patys svarbiausi dalykai? Tai - meilė, tikėjimas, atlaidumas, dėkingumas, vaizduotė, svajonės. Mmm... Svajonės... Žodis, kuris tarsi cukraus vata ištirpo burnoje, vos jį ištarus.  


Svajoti aš mėgstu ir, kai pasirenku ilgesnį kelią namo, jog pabūčiau su savo svajonėmis, nemanau, kad tai laiko švaistymas. Juk svajonės savotiški realybės atspindžiai, tik jose nėra jokiomis sienomis apribotas gyvenimas, o tai suteikia laisvės ir įkvėpimo. Nesuteikiant svajonėms erdvės, jos lieka mažos, mažai ir motyvuoja, suteikus daugiau erdvės, svajonės padvigubėja, tampa trigubos ar net keturgubos. Kaip sakoma, jeigu Tavo svajonės Tavęs negąsdina, vadinasi, jos - nepakankamai didelės.
  
Svajonės turi būti nepamatuojamos, šviesios, keliančios norą pravirkti iš džiugesio,ryte išmetančios iš lovos, o vakare priverčiančios sustoti laiką, kad šis palauktų jų išsipildymo.
Trumpam nustoju rašyti. Atsikeliu nuo čiužinio ir nužingsniuoju į balkoną pažiūrėti, kaip atrodo svajonės, ir štai jos, plačiai namais nubarstę horizontą. Giliai įkvepiu ir šypsausi. Namai - ne tik plytos, jie ir svajonės. Kaip dažnai ilgimės namų, užmiršę, kad jie mažiausiai sienos ir stogas. Šalia kepami blynai apima visą erdvę, pripildydami ją vaikystės kvapų. Užsimerkiu ir matau save mažos nuostabios kavinės virtuvėje, tarkuojant cukinijas į blynelių tešlą, tada dar stabteliu prie stalelių ir matau valgytojus, kurių burnos pilnos šilto maisto ir šiltų žodžių, o širdys - gerumo ir laimės. Kažkur suklega būrys vaikų ir grįžtu pas Tave. Ant mėlyno čiužinio.  


Bandau gyventi savo svajonėmis, dalis jų išsipildo, dalis laukia savo eilės, o kitos savo nerealumu tiesiog nuspalvina kasdienybę. Vienomis svajonėmis dalinuosi, kitas, pačias trapiausias, pasilieku sau. Jei kažkas juokiasi iš mano svajonių, siūlo savo ar kitų sukurtas, aš tik besišypsodama juos išklausau ir toliau keliauju savo įsivaizduojamo gyvenimo kryptimi. Neįmanoma būti laimingu, gyvenant kitų gyvenimus ar apsimetant tuo, kuo nesi. Man patinka gyventi paprastai, daug svajoti, būti dėkingai, mylėti kitus, tikėti gerumu ir daug juoktis. Ieškoti įkvėpimo.   


Jei Jums pritrūko įkvėpimo svajoti ir šypsotis, pabandykit išsivirti šiuos ryškius moliūgų virtinukus. Nesivaržydami prikraukite jų pilnas lėkštes ir mylimiausiems. Tik nenustebkite, kad, įpusėjus pietums ar vakarienei, jūsų mylimieji patogiau įsitaisys kėdėse ir (iš pradžių gal šiek tiek baimindamiesi) ims dalytis svajonėmis.


Gerų moliūgų virtinukų paslaptis - kiek įmanoma tirštesnė moliūgų tyrė, kad nereikėtų daug miltų, o virtinukai gautųsi lengvi ir minkšti. Tobulą virtinukams moliūgų tyrę gaminam taip: įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Moliūgą supjaustome gabalėliais po 200 - 300 g. Gabalėlių nelupam, tik išimame sėklas. Į kepimo formą įpilame šiek tiek vandens, kokį pusę centimetro. Sudedame moliūgo gabalėlius (žieve į apačią) ir kepam apie vieną valandą, kol tampa minkšti. Ataušiname, žievę nulupame, o moliūgo minkštimą sutriname šakute ar trintuvu ar kokiu kitu įrankiu. Moliūgų tyrę sudedame į kiaurasamtį, ištiestą keletu marlės skiaučių. Padarome iš marlės maišelį ir paliekame 2-4 valandoms pakabintą virš kriauklės, kad nuvarvėtų skysčių perteklius. Moliūgų tyrė turi būti nevandeninga, tiršta kaip varškė.


2 didelėms arba 3 vidutinėms porcijoms reikės
150 g tirštos moliūgų tyrės
180 g pusriebės varškės
1 didelio kiaušinio
1 arbatinio šaukštelio druskos tešlai + druskos virimui
200 - 250 g miltų
60 - 80 g sviesto
5 - 7 šalavijo lapelių padažui + keleto patiekimui
Parmezano
Moliūgų ir varškės virtinukai

1. Tirštą (kiek įmanoma nusausintą) moliūgų tyrę ištrinkite su varške, kiaušiniu ir druska.
2. Suberkite 200 g miltų, išmaišykite, jei tešla itin lipni, įberkite dar šiek tiek miltų. Turite gauti lipnią, bet jau rankomis suvaldomą tešlą. Nepadauginkite miltų. 
3. Virtinukų tešlą padalykite į 6 dalis. Iš kiekvienos ant miltuoto paviršiaus iškočiokite po ilgą storumo kaip pirštas ritinį. Kiekvieną ritinį supjaustykite 1,5 - 2 cm ilgio gabalėliais.
4. Virtinukus sumeskite į verdantį pasūdytą vandenį, virkite 3 minutes, po to kai iškils į paviršių, tada atsargiai nukoškite per kiaurasamtį ir įmaišykite į karštą sviesto padažą. Patiekite užtarkavę parmezano, užbarstę šalavijo lapelių ir gausiai aplaistę sviesto padažu.
5. Sviesto padažas: gerai įkaitinkite keptuvę, išlydykite joje sviestą, sukrėskite į jį susmulkintus šalavijo lapelius ir maišant juos kepkite apie 1 minutę.  

2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Gera pastebėti ir būti dėkingai

Jeigu sutelkiu dėmesį į tai, ko neturiu, imu galvoti apie viską, ko man trūksta ir kaip viskas negerai, bet, jeigu įvertinu viską, ką turiu, pasijuntu itin turtinga ir laiminga. Gryna tiesa yra ta, kad, jei nesijauti gerai su tiek visko, kiek turi, kas užgarantuos, kad pasijusi geriau, jei turėsi daugiau? Jei užmiršti, koks stebuklas yra gyvybė, ar dar vienas įsigytas daiktas atneš ramybę ir gerovę į Tavo širdį ir namus? Pastebėjau, jog pasaulis nuostabia vieta tampa tada, kai į jį pažvelgi dėkingomis akimis.



Kokia dėkinga šiandien aš jaučiuosi už:
- pilną dubenį tėvų darže užauginto moliūgo gabalėlių;
- krepšį vasara kvepiančių ir nuo peršalimo gydančių liepžiedžių, kuriuos sudžiovino vyro mama;
- pusę puodelio žaliosios arbatos, kurią jau išgėriau, ir likusią pusę, kuria dar mėgausiuosi;
- karštoje orkaitėje kepančius burokėlius;
- atidarą langą, pro kurį į kambarį įslenka sapnai;
- pieštuką, kuriuo parašiau draugei nuoširdų ir atvirą laišką;
- visus žmones, kurie padėjo man augti, kurie mane vaišino skanėstais, kurie apkabino ir lepino ir dovanojo gėles;
- apsirikimus, suklydimus, netobulumus kaip mažyčius kasdieninius nuotykius;
- laimingus namus su mylimu žmogumi.

Kodėl apie tai rašau? Visą vasarą pildžiau dėkingumo užrašus: atrodo, savaime atsirado vis nauji dalykai, kurie teikė džiaugsmą ar malonią nuostabą, ramybę ar susižavėjimą. O tomis dienomis, kai, regis, niekaip neidavo ištrūkti iš problemų rato, skaitydavau senas dėkingumo užrašų mintis ir apimdavo įkvėpimas tiesiog padėkoti už gyvenimo pamokas, kad ir sunkias. Dabar, kai jau vasara eina į pabaigą ir prirašyta pusė sąsiuvinio, galiu kiek poetiškai, bet drąsiai pasakyti, kad dėkingumas - kelias į stebuklą.  


Man patinka daugiaryžiai/risotto - taip paprastai pagaminami namie, kad galima jais lepintis ir dažniau, turint apie keturiasdešimt laisvų minučių. Šio patiekalo virimas tikrai nereikalauja daug įgūdžių, kaip yprasta manyti, - tereikia tik maišyti, o tai atpalaiduoja ir ramina. Šįvakar viriau paprastą, bet neįtikėtinai kreminį, švelnų it šilkas vanilinį moliūgų daugiaryžį su maskarpone. Taip, taip, vieni gardžiausių dalykų, kuriuos rekomenduoju įmaišyti į moliūgų daugiaryžį, - tai maskarponė ir vanilės ankšties sėklos. Tobula. Moliūgų daugiaryžį kartais paskaninu čiobreliais, bet tinka ir šalavijai, jeigu mėgstate.


Keletas patarimų, kaip išvirti tikrai skanų daugiaryžį/risotto:
1) Daugiaryžiui tinka „Carnaroli“, „Vialone Nano“ arba „Arborio“ ryžiai. Niekada neplaukite risotto ryžių, kadangi krakmolas būtent ir suteikia daugiaryžiui kreminį tirštumą.
2) Prieš pilant į ryžius vyną ir/ar sultinį pirmiausia juos, nuolat maišant, apkepkite, kol taps skaidroki.
3) Sultinį į ryžius pilkite po samtį, karts nuo karto pamaišydami ir lukteldami, kol visas įsigers. Puodo viduryje šaukštu padarykite duobutę, jei, suskaičiavus iki 3, jis vis dar lieka, laikas pilti naują samtį sultinio. Ištisai maišyti tikrai nereikia.
4) Sureguliuokite ugnį, kad ryžiai virtų palengva. Aš verdu ant truputį silpnesnės nei vidutinė ugnies.
5) Kai daugiaryžis jau paruoštas, uždenkite puodą ir leiskite keletą minučių pastovėti, o tada nedelsiant valgykite, kol daugiaryžis pasakiškai minkštas ir kreminis.



4 valgytojams reikės:
Moliūgų tyrei ir gabalėliams reikės:
800 g nulupto, išimtomis sėklomis moliūgo
60 g sviesto
1 vanilės ankšties
1 su puse valgomojo šaukšto šviesaus medaus
1 arbatinio šaukštelio druskos

Daugiaryžiui reikės:
300 g risotto ryžių
700 ml daržovių sultinio
2 vidutinio dydžio svogūnų
Sviesto
3 valgomojų šaukštų aliejaus
80 ml balto sauso vyno
60 g maskarponės sūrio
60 - 70 g šviežiai tarkuoto parmezano arba Džiugo 
Druskos ir maltų juodųjų pipirų 

Vanilinis moliūgų daugiaryžis/risotto su maskarpone  

1. Iš folijos iškirpkite keptuvės dangtį.
2. Supjaustykite moliūgą 1 cm kubeliais.
3. Keptuvėje ant nedidelės ugnies išlydykite sviestą, suberkite moliūgo kubelius ir kepkite 12 minučių, karts nuo karto pamaišant, kol jie taps labai minkšti.Kai nemaišote, laikykite keptuvę uždengtą folijos dangčiu. Po 6 minučių nuo kepimo pradžios pagardinkite druska ir medumi. Pusę moliūgo kubelių atidėkite į šalį, likusius dar karštus (būtinai dar karštus) su visu susidariusiu skysčiu sutrinkite iki vientisos masės.
4. Vanilės ankštį perpjaukite išilgai pusiau, peilio galu išgremžkite sėklas su minkštimu, sudėkite įmoliūgų tyrę, išmaišykite. Jei reikia, moliūgų tyrę pagardinkite druska. Moliūgų tyrę atidėkite į šalį. Moliūgų tyrės turėtų gautis apie 400 ml.
5. Užvirkite sultinį, įmeskite išskobta vanilės ankštį, sultinį laikykite ant itin silpnos ugnies, kad visą laiką būtų karštas.
6. Dideliame prikaistuvyje įkaitinkite aliejų (3 šaukštus) ir ištirpdykite sviestą (25 g). Nulupkite svogūnus, smulkiai supjaustykite ir kepkite ant mažos ugnies 5 min., kol suminkštės, bet neparus.
7. Padidinkite ugnį iki vidutinės. Paskui suberkite ryžius ir kepkite, nuolat maišant, kol grūdeliai pasidarys peršviečiami ir aplips aliejaus ir sviesto mišiniu.Tai užtruks apie 3 minutes. Tada supilkite vyną ir maišykite, kol vyno beveik nebeliks. 
8. Įpilkite samtį sultinio, sureguliuokite ugnį, kad ryžiai virtų palengva, ir kas 1 - 2 minutes maišykite, kol didžioji skysčio dalis susigers. Vis įpildami po samtį sultinio nuolat maišykite apie 20 min., kol ryžiai išvirs.Ryžiai turi išlikti standūs, bet mišinys - minkštas.
9. Supilkite moliūgų tyrę, išmaišykite ir maišant pakaitinkite apie 5 minutes. Įdėkite moliūgų gabalėlius, pakaitinkite dar minutę. Nukelkite puodą nuo ugnies, įmaišykite maskarponę ir suberkite parmezaną. Gerai išmaišykite. Tada įmaišykite 2 valgomuosius šaukštus sviesto. Paskaninkite druska (prireiks apie 1/2-1 šaukštelio) ir maltais juodaisias pipirais. Uždenkite ir palikite pastovėti keletui minučių.

10. Patiekite apibarstę čiobreliais arba šalavijais ir parmezano drožlėmis. Arba visai paprastai - tokį, koks yra. Skanaus!

2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Baimės – tai prašantys apkabinimo Tavo jausmai

"Drąsa - tai darymas to, ko iš tikrųjų mirtinai bijai."
J. Wayne

„Daugelis žmonių atsargiai tipena per gyvenimą, stengdamiesi saugiai pasiekti mirtį.“
R. Myers

Keletą pastarųjų dienų vis galvoju apie drąsą, t.y. kaip būti drąsia visose gyvenimo srityse? Juk tikriausiai visiems būna, kad imi ir pagauni save išsigandusį žmogutį gyvenimo kryžkelėse. Vakar perskaičiau J. Wayne mintį, kuri patvirtino, kad drąsa tikrai nėra baimės nejautimas. Tai mokėjimas atidėti baimę į šoną ir daryti tai, kas reikia.  
Kai mintyse visą vietą užima baimės ir nusivylimai, nelieka erdvės svajonėms. Bijodami tarsi uždarome save į kalėjimą ir atsiribojame nuo galimybių pilnai gyventi savo gyvenimą. Pojūtis, kad negali, iš tiesų atima galias, kurias turi savyje arba gali įgyti. Galvą apsukus baimėms, stengiuosi dėmesį nukreipti į dalykus, kurie slepiasi už tų baimių. Jeigu tų dalykų iš tiesų noriu ir siekiu, žymiai lengviau pažvelgti baimėms į akis ir jas įveikti. Juk į viršūnes užkopi ir nuotykiai prasideda tada, kai išdrįsti.

Taip, kartais imu ir surizikuoju, net jei ir nėra jokių garantijų, kad pavyks. Išeinu iš savo komforto zonos į kelią, kuris galbūt nėra itin patogus bei saugus, greičiau atvirkščiai - su kliūtimis. Bet juk - ar ne kliūtys padeda augti?
Nuo mūsų priklauso, ar mes apsispręsime stovėti nuošaliai galimybių, ar eisime į priekį ir įgyvendinsime savo svajones. Kaip jau tikriausiai patyrėte, leisti baimėms užvaldyti mintis nėra geras pasirinkimas. Kai prisiimame atsakomybę už savo baimes, mes pradedame jas valdyti ir judėti savo tikslų link.
Šiandien Viktorija pasidalino įkvepiančiomis mintimis:
"Turi svajonę? Bėk link jos!
Neišeina? Eik link jos!
Neišeina? Šliaužk iki jos!
Negali? Atsigulk svajonės kryptimi
ir gulėk, bet niekada nepasiduok!"

To ir palinkėsiu Tau dabar: nepasiduoti mylint gyvenimą ir einant link svajonių bei savo drąsa įkvėpti kitus kurti ir džiaugtis.


P.S.: Pasidalinsiu pasakiškos grybų sriubos su daržovėmis receptu. Tokią sriubą, norėdama palepinti savo vyrą, prisiekusį grybų ir rūkytų šonkauliukų mylėtoją, verda mano draugė Irutė. Nuo to laiko, kai, svečiuodamasi pas ją, paragavau šios sriubos, vos gavusi iš tėčio keletą saujų voveraičių, verdu sriubą ir aš. Sriuba – ne visai paprasta (su džiovintais baravykais), bet soti (pirmas ir antras patiekalai viename) ir tokia skani.



4 valgytojams reikės:
300 g rūkytų kiaulienos šonkauliukų
2 litrų karšto vandens
2 lauro lapų
10 juodųjų pipirų žirniukų
1/2 puodelio perlinių kruopų (puodelio talpa 250 ml)
Saujos džiovintų baravykų (apie 150-200 g)
Poros gerų saujų šviežių (nevirtų) voveraičių (apie 1/2 litro)
1 vidutinio dydžio svogūno
1 panašaus dydžio kaip svogūnas saliero šaknies
1 poro (baltosios dalies)
1 didelės morkos
2 valgomųjų šaukštų aliejaus
2 - 4 valgomųjų šaukštų sviesto
Saliero lapelių, petražolių, krapų
1 česnako skiltelės
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Džiovintų baravykų, voveraičių ir perlinių kruopų sriuba su daržovėmis

1. Perlines kruopas kelias valandas (5-6 valandas) mirkykite šaltame vandenyje, o džiovintus grybus - karštame. Vandens, tiek mirkant perlines kruopas, tiek džiovintus grybus, turi būti tiek, kad juos gerai apsemtų. Pusę puodelio perlinių kruopų užpilu vienu puodeliu su puse šalto vandens. Saują džiovintų grybų užpilu 2 puodeliais verdančio vandens. Puodelio talpa 250 ml.
2. Šonkaulius užpilkite karštu vandeniu, įberkite pipirų, įmeskite laurų lapų, sudėkite nusunktas išmirkusias perlines kruopas, išmaišykite, užvirkite ir ant silpnos ugnies virkite apie 30 min. Vis nugraibykite putas.
3. Kol verda sultinys, nedideliais kubeliais supjaustykite nuluptą svogūną ir porą, sutarkuokite nuluptą saliero šaknį ir nuskustą morką. Gerai nuplaukite voveraites. Iš atvėsusio vandens ištraukite išmirkusius džiovintus baravykus, šiek tiek juos nusunkite. Į sriubą įpilkite viršutinę dalį vandens, kuriame mirko grybai: apie 1/2-2/3 puodelio (puodelio talpa 250 ml). Grybus smulkiai supjaustykite. 
3. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir 2 šaukštus sviesto, iš pradžių suberkite svogūnus, porus ir salierą, įberkite druskos, maišant kepkite 4 minutes. Po to į keptuvę sudėkite morkas, maišant kepkite 2 minutes, suberkite voveraites ir džiovintus grybus ir patroškinkite 5 minutes. Jei trūksta riebalų, įdėkite dar pora šaukštų sviesto. Kol trokšta grybai, nuskuskite bulves ir supjaustykite nedideliais gabalėliais.
4.Pakepintas daržoves sudėkite į šonkaulių sultinį, suberkite bulves ir virkite 20-30 minučių, kol daržovės ir kruopos bus minkštos.
5.Galiausiai suberkite 2 šaukštus susmulkintų petražolių, 1 šaukštą susmulkintų saliero lapelių ir 1 šaukštą susmulkintų krapų bei įtarkuokite česnako skiltelę. Pavirkite sriubą dar minutę. Pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais. Galite skanauti, užbalinant šaukšteliu grietinės, su juodos duonos rieke. Nam, nam!   

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Apie naminius koldūnus su varške ir mėtomis

Varškė, cukrus ir mėtos - tai tikrai nostalgiškas, na, primenantis vaikystę, nors tu ką, derinys, tinkantis naminiams koldūnams įdaryti. Jei, siautėjant audroms, atrasite laiko ar pritrūksite jaukumo, nuo koldūnų su varške ir mėtomis gaminimo ir ragavimo garantuotai pasijusite geriau.  
Ką dar galėčiau pasakyti apie naminius koldūnus? Mmm...? Pirmiausia tai, kad kai savo rankomis pagaminsite nuostabius koldūnus ir jų paragavę pajusite, kokie jie gardūs, užsimanysite ir vėl jų pagaminti, net jei tai ir kiek užtrunka. Antra, jausitės laimingi ir patenkinti savimi. Trečia, kad išsipildytų pirma ir antra, reikia laikytis tam tikrų paprastų taisyklių.



Koldūnus pradedu gaminti, su meile (būtinai su kantria meile) užminkydama tešlą iš miltų, vandens, kiaušinių ir aliejaus. Užminkyta tešla būna elastinga, tvirta ir tampri. Todėl reikia gerokai pasistengti minkant, nesigundant pilti daugiau nei vandens, nei miltų, nebent tešla itin labai limpa prie rankų. Darbas - tikrai ne lengvas, užtruksite apie 10 - 15 minučių, bet vertas rezultatų. Išminkytą tešlą reikia suvynioti į maistinę plėvelę arba rankšluostį ir palikti šaldytuve 30 minučių subręsti. Tešlos brandinimas reikalingas tam, kad ją būtų galima kuo lengviau iškočioti.   

Taigi, kai tešla sau ramiai išsiguli, imuosi kočiojimo. Ant kočiojimo paviršiaus ir kočėlo pabarstau miltų ir, vartant tešlos lakštą, kočioju, kol iškočioju labai ploną tešlos blyną. Tada, nieko nelaukiant, apversta tradicinio dydžio stikline išspaudžiu apskritimus ir į jų vidurį dedu po kupiną arbatinį šaukštelį įdaro. Įdarą pasiruošiu, kol ilsisi tešla. 
 


Mano manymu, pats svarbiausias žingsnis, gaminant koldūnus, yra rūpestingas užspaudimas. Apskritimų kraštai turi būti švarūs, juos reikia apvedžioti šlapiu pištu. Vanduo, į kurį mirkomas pirštas, turi būti šaltas. Koldūno kraštus reikia stipriai užspausti, išstumiant oro pūsleles, kad koldūnai patekę į verdantį vandenį nepradėtų irti. Jei neturite laiko koldūnų kraštelių užraityti, galite juos užspausti šakute. Labai svarbu paruoštus koldūnus, kol suformuosite kitus, dėti ant miltais pabarstytos lentelės, uždengti rankšluostuku, kad neapdžiūtų ir imami nesuplyštų. 


Koldūnai dedami į verdantį vandenį, atsargiai išmaišomi, kad nepriliptų prie puodo dugno ir kai iškyla į viršų, verdami dar 3 minutes. Galiausiai, kai koldūnai jau išvirti, reikia juos atsargiai išgriebti dideliu šaukštu į kiaurasamtį, leisti nutekėti likusiam vandeniui ir tik po to koldūnus išdėlioti į dubenėlius. Jei taip nepadarysite, koldūnai bus šlapi, lipnūs ir neskanūs. Neįtikėtina, bet štai ir viskas. Belieka gardinti ištirpintu sviestu ir grietine. Kuo arčiau ruduo, tuo didesnė pagunda kyla vis dažniau gaminti koldūnus. Pabandykite, net jei niekad negaminote koldūnų, manau pagal šį receptą pavyks ir patiks ;)


4 valgytojams reikės:
Tešlai:
3 puodelių miltų (puodelio talpa - 250 ml)
1 arbatinio šaukštelio druskos
2 didelių kiaušinių
1 valgomojo šaukšto aliejaus
10 valgomųjų šaukštų šalto vandens

Įdarui:
5 pakelių po 180 g pusriebės varškės
1/4 puodelio ir 2 valgomųjų šaukštų cukraus
1 kiaušinio
3 arbatinių šaukštelių susmulkintų mėtų 

Koldūnai su varške ir mėtomis
 
1. Miltus su druska persijokite į didelį bei platų dubenį. Viduryje padarykite didelį ir gilų "šulinį", paliekant šiek tiek miltų ant "šulinio" dugno. Į "šulinį" įmuškite kiaušinius ir supilkite aliejų.
2. Atsargiai - nenugriaunant "šulinio sienų" - šakute išplakite kiaušinius su aliejumi. Tada lėtai įmaišykite į plakinį miltus, po truputį juos verčiant į vidurį, kol gausite lipnią (grietinės tirštumo) masę.
3. Į šią masę įpilkite po vieną šaukštą vandens, po kiekvieno šaukšto lėtai į plakinį įmaišant prie "šulinio" kraštų likusius sausus miltus. Gautą tešlos gumulą padėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite, kol gausis vienalytė ir elastinga tešla. Tai užtruks apie 10 min. Jei labai reikia tešlą vis pasibarstykite trupučiu miltų, kad itin neliptų prie rankų. Nepadauginkite miltų.
4. Minkyti reikėtų taip: viena ranka prilaikykite tešlos kraštą, o kitos rankos delno apačia stumkite tešlą nuo savęs, kad ji išsitemptų. Taip ištemptą tešlą perlenkite ir vėl stumtelėkite ir vėl perlenkite ir t.t.Tešlos rutulį padalinkite į 4 dalis, kiekvieną dalį įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite šaldytuve pusvalandžiui "pailsėti". Poilsis BŪTINAS :) Kol tešla ilsisi, ruošiame įdarą. Įdarui ranka arba šakute gerai sumaišome varškę, kiaušinį, cukrų ir mėtas.
5. Pailsėjusią tešlą labai plonai iškočiojame. Man kuo ploniau, tuo skaniau. Imame stiklinę ir ja išspaudžiame skritulėlius. Kai skritulėliai paruošti, prasideda pati smagiausia koldūnų gaminimo vieta: ant skritinėlio vidurio dedame šaukštelį įdaro, kita puse šį įdarą užklojame ir, iš pradžių, pirštais, po to šakute užspaudžiame kraštus. Arba kraštus užraitome pirštais. Kol ruošite kitus koldūnus, jau paruoštus laikykite uždengtus.
6. Koldūnams virti pasirinkite kuo platesnį puodą ir į jį įpilkite apie 2/3 vandens. Užvirus vandeniui, įberkite į jį žiupsnį druskos ir įpilkite šaukštą aliejaus (nebūtina). Vienu kartu nevirkite daugiau nei 10-15 koldūnų. Sudėjus koldūnus į vandenį, atsargiai pamaišykite. Juos virkite apie 3 minutes, po to kai koldūnai iškils į vandens paviršių. Nepervirkite, kitaip koldūnai iširs, bus vandeningi. Išvirę koldūnai atsargiai supilami į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo.
7. Padalinkite virtinius į dubenėlius, pabarstykite mėtomis. Padažą koldūnams pagardinti paruoškite iš grietinės ir sviesto. 

2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Apie audras ir muziką, jų laukiant

Prisipažinsiu, šiaip ar taip, aš laukiu naktų, kai smarkus lietus brazdina namų stogus, o žaibai perskrodžia neįžvelgiamą kambario tamsą. Tokiomis naktimis mane ima smelkti neapsakoma ramybė, užsipildo ištuštėjusi įkvėpimo širdyje ertmė ir itin saldus pailsinantis miegas užmerkia akis, kai, nurimus audrai, atidarau visus buto langus. 


Kartais, kai, atidarant langus, pastebiu, jog dangus apipiltas skaisčiomis žvaigždėmis, išsinešu į balkoną kėdę, užsikloju nedideliu apklotu ir tikiuosi, jog kris šimtai meteoritų. Po keleto iš rugpjūčio dangaus į sulytą žemę nukritusių žvaigždžių dažniausiai užsnūstu, nors, galimas daiktas, sulaukiu aušros. Rūpestingiau apsikamšiusi apklotu, įsiklausiusi į svirplių giesmes ir išgėrusi keletą puodelių žaliosios arbatos.


Kai termometro stulpelis rodo virš trisdešimt, aš ne tik laukiu audrų, dar verdu trintas sriubas ir valgau jas drungnas. Neapsunkina kūno. Pastaruoju metu dažniausiai tai būna cukinijų ir porų sriuba paskaninta sūriu. Tikrai gardu, todėl ir dalinuosi šiuo visai paprastu receptu. Valgyčiau ir valgyčiau. Sūrį "Džiugas" galite pakeisti rūkytu lydytu sūriu. 


Na, dar šiek tiek muzikos. Tokios, kokią mėgstu klausyti, laukiant audros: Sophie Zelmani - Dreamer



4 valgytojams reikės:
500 g cukinijų
350-400 g porų
500 ml vištienos ar daržovių sultinio
2 česnako skiltelių
30 g sviesto
1 valgomojo šaukšto aliejaus
40-50 g tarkuoto sūrio "Džiugas"
Petražolių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų

Trinta tiršta cukinijų ir porų sriuba su sūriu "Džiugas"

1. Nuplaukite porus. Supjaustykite smulkiai baltąją jo dalį. Prikaistuvyje įkaitinkite sviestą ir aliejų. Suberkite porus. Kepkite ant nedidelės ugnies, vis pamaišant, uždengus apie 8 minutes, kol porai taps minkšti. Įtarkuokite česnako skilteles, išmaišykite, pakepkite dar 2 minutes.
2. Kol poras kepa, per brokinę tarką sutarkuokite cukiniją. Susmulkinkite apie 1 kupiną valgomąjį šaukštą petražolių. Suberkite į porus cukiniją ir petražoles. Užpilkite sultiniu, išmaišykite ir virkite apie 10 minučių.
3. Nukaiskite, sutrinkite maišikliu, į dar karštą sutrintą sriubą įmaišykite sūrį. Pagardinkite druska ir pipirais.
4. Sriubą pabarstykite kapotomis petražolėmis ir patiekite su šviežia bandele.

2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Šešios mielinės tešlos paslaptys

Iškepti šį pusrytinių bandelių pyragą namų virtuvėje yra visai paprasta. O juk šviežios, minkštos, kvepiančios, savo rankomis iškeptos bandelės (kaip niekas kitas) suteikia daug džiaugsmo ir kulinarinio pasitikėjimo. Nors parduotuvės ir kepyklėlės lepina įvairiausiomis kepinių rūšimis, man duonos ar bandelių kepimas, įberiant gerą saują meilės, - itin malonus darbas, todėl jo imuosi, kaip galėdama, dažniau.   



Pusrytinių bandelių pyragus paprastai kepu vėlyviems savaitgalių rytams, kadangi jų gaminimo procesas gana ilgas laiko atžvilgiu, t.y. tik po pustrečios trijų valandų nuo mielių iš šaldytuvo paėmimo būna iškepęs didelis apvalus garuojantis bandelių kepaliukas. Pati tešla - niekuo neypatinga (miltai, vanduo ir mielės), na, kiek pagerinta sviestu ir kiaušiniu, bei nepretenzinga, itin draugiškai minkosi, nelipdama prie rankų. Rezultatas - nerealus: minkštut minkštutėlės purios bandelės trapia plutele. Lauži, tepi sviestą, užkreti šaukštelį varškės, gal dar uogienės ir nepajunti, kaip vėl ir vėl kepi naują bandelių pyragą. Galiausiai, tai darai iš akies, prigriebus puodelį ir šaukštą, be recepto, be svarstyklių ir visada pasiseka. Tokia paprasta ta mielinės tešlos magija. Nereikalaujanti daug darbo ir tikslumo, tačiau tam tikrų taisyklių, žinoma, laikytis reikia. 


Pirmiausia, bandelės skaniausios ir pačios pačiausios - šviežios, todėl geriausia jas kepti tą dieną, kai bus valgomos.
Antra, mielės visada turi būti šviežios ir kokybiškos. Jei pas save šaldytuve turite pabuvusių mielių nuo neatmenamų laikų, tai geriau jas išmesti, nepaisant jų galiojimo datos, ir eiti į parduotuvę nusipirkti naujų. Taupyti šioje vietoje, mano manymu, tikrai neverta.


Trečia, būtinai reikia šilto vandens ar pieno - mielėms ištirpinti. Jokiais būdais nepilkite ant mielių karštų arba labai šaltų skysčių, tai didžiausias mielių priešas. Vanduo ar pienas turi būti drungni, kūno temperatūros apie 35-36 laipsnių, t.y., įmerkus pirštą, vos vos jaučiasi maloni šiluma.


Ketvirta, prieš ruošiant tešlą, mieles reikėtų suaktyvinti, nors tai ir nebūtina. Aš visada ištirpinu mieles šiltame vandenyje, įmaišau miltų ir tyrelę palaikau apie 20-30 minučių. Tokiu būdu ne tik greičiau kyla tešla, tačiau galima įvertinti ir mielių kokybę. Jei neprasideda rūgimo procesas, vadinasi, mielės blogos.
Penkta, svarbu nepersistengti su miltais, kad tešla neišeitų per daug kieta.
Šešta, kai kildinant tešlos pasidaro dvigubai daugiau - ji jau iškilusi, galima formuoti bandeles. Norint, jog kepiniai būtų gražios formos, nesutrūkinėjusia plutele, vienodo purumo, reikia leisti tešlai pakankamai iškilti. Tešla paprastai iškyla per 1 - 2 valandas.Suformuotos bandelės pakatotinai kildinamos apie 30-45 min. Reikia nepamiršti, jog tešla ir suformuotos bandelės kildinamos pridengtos rankšluostuku, jog neapdžiūtų.  



9 nedidelėms bandelėms reikės:
1/2 puodelio (125 ml) drungno vandens
10 g šviežių mielių
2 ir 1/3 puodelių (apie 290 g) miltų + 3 valgomųjų šaukštų (apie 23 g) miltų
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
1 valgomojo šaukšto medaus
1 kiaušinio
3 valgomųjų šaukštų (apie 40 g) sviesto
Aptepimui: kiaušinio trynio ir 2 valgomųjų šaukštų pieno
Apibarstymui: duonos sėklų mišinio

Pusrytinių bandelių pyragas

1. Į drungną vandenį sutrupinkite mieles ir gerai išmaišykite, įdėkite 3 valgomuosius šaukštus miltų, išmaišykite. Dubenėlį uždenkite rankšluostuku ir pastatykite nuošaly 25 minutėms. Prasidės rūgimo procesas.
2. Tuo tarpu prikaistuvyje ištirpinkite sviestą ir medų, kaitinkite tik tol, kol šie išsilydys. Kai šis mišinys pravės, taps vos vos šiltas, įmaišykite kiaušinį.
3. Praėjus 25 minutėms, į didelį dubenį perpilkite mielių mišinį ir drungną sviesto, medaus bei kiaušinio mišinį, suberkite druską, išmaišykite.
4. Po truputį berkite miltus ir visą laiką maišykite, kai tešlos neis maišyti, paberkite ant stalo šiek tiek miltų, pradėkite minkyti. Minkykite 10 minučių, kol gausis elastinga tešla. Jokiu būdu nedėkite papildomų miltų, nebent tešla itin liptų prie rankų.
5. Išminkytą tešlą grąžinkite į dubenėlį, uždenkite rankšluostuku ir leiskite kilti, kol tešlos kiekis padvigubės. Tai užtruks apie 1 valandą.
6. Tešlą iškrėskite ant šiek tiek miltuoto stalo ir padalykite į devynias vienodas dalis. Gautus gabalėlius pridenkite rankšluostėliu, imkite po vieną, tarp delnų suformuokite rutuliukus. Sudėkite rutuliukus į miltais pabarstytą skardą "siūle į apačią" ir pridengę rankšluostėliu palikite pakilti. Bandeles sudėkite taip, kad gautųsi gėlytė, vieną šalia kitos, paliekant tarpus, kad bandelėms liktų vietos pakilti. Naudoju apvalią atsegamą 24 cm skersmens torto formą.
7. Leiskite kilti apie 45 minutes. Tada atsargiai aptepkite kiaušinio trynio ir pieno plakiniu, apibarstykite sėklų mišiniu ir kepkite įkaitintoje iki 180 C orkaitėje apie 25-30 minučių. Iškepusios bandelės bus pasipūtusios ir dailiai parudavusios.